Mitas ar faktas: visi šikšnosparniai išskrenda žiemoti į šiltus kraštus

Visgi, ne visi šikšnosparniai iškeliauja žiemoti, kur šilčiau. Beveik pusė Lietuvoje sutinkamų rūšių šikšnosparnių lieka Lietuvoje, žiemoja susiradę guolius rūsiuose, plyšiuose, kur būna pastovi temperatūra iki 4 ⁰C kaip, pavyzdžiui, vėlyvasis šikšnys, šiaurinis šikšnys ar rudasis ausylis. Kitos rūšys rudenį išskrenda į šiltesnio klimato kraštus, o dalis šikšnosparnių migruodami nukeliauja labai didelius atstumus. Pavyzdžiui, rudieji nakvišos, ieškodami tinkamos vietos žiemojimui, iš Lietuvos nuskrenda net 1600 km atstumą.

Pagal migravimo elgesį šikšnosparniai skirstomi į tris grupes:

• Sėslūs, kurie žiemoja ir sudaro jauniklių veisimo kolonijas viename regione, tad į žiemavietę skrenda iki 50 km atstumu.

• Reguliariai atliekantys trumpo arba vidutinio nuotolio sezoninius perskridimus (migracijos atstumas dažniausiai neviršija 500 km).

• Atliekantys reguliarius ilgo nuotolio sezoninius perskridimus (į žiemos slėptuves skrenda daugiau kaip 1000 km).

Didžiausioje Europos dalyje šikšnosparniai migruoja iš vasaros į žiemos slėptuves pietų-vakarų kryptimi, o pavasarį grįžta atgal. Dažniausiai šikšnosparniai migruoja palei jūrų pakrantes, upių slėnius ir vagas. Per neriją eina šikšnosparnių migracinis kelias ir dalis migruojančių šikšnosparnių pakliūva į paukščių žiedavimo tinklus, kur yra sužieduojami.

Iliustracijos autorė: Viktorija Ežiukas