Vecekrugo kopa

Vecekrugo kopa yra geomorfologinis gamtos paminklas. Ši kopa, kurios aukštis 67,2m, paskelbta saugomu gamtos paminklu 1995 m ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1578). Ji yra Neringos sav., Neringos m., Kretingos miškų urėdijos Nidos g-jos (174-176, 179-181 kv.) teritorijoje, Kuršių nerijos nacionalinis parke, Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje, kurio plotas 2985,28  ha. 

Vecekrugo arba Senosios Smuklės kopa – tai vėjo iš smėlio supustyta viena iš aukščiausių (67,2 m) kopų Baltijos pajūryje. Kopos pavadinimas šifruojamas taip: kuršininkų kalba „vece“ reiškia „seną“, o „kruogs“ (vok. Krug) – smuklę. 1834 m. žemėlapyje vokiškai jis vadinamas Berg Wetzokrugs. Vecekrugo kopa patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko Karvaičių kraštovaizdžio draustinį, ir tai yra didžiausias ir įvairiausias Kuršių nerijos gamtos kompleksas. Jam priklauso kalnine pušimi apaugusios Giedružės, Preilos, Karvaičių, Skirpsto kopos. Vecekrugo kopa, kaip ir visa eilė aukščiausių kopų, patenka į Kuršių nerijos išraiškingiausią reljefo tipą – Didžiųjų kopų kopagūbrį. Lietuvai priklausančioje teritorijoje jis savo ruožtu išsiskiria į 5 atkarpas. Vecekrugo kopa iškilusi sudėtingiausioje, prasidedančioje į pietus nuo Agilos (Naglių) įlankos ir nusitęsiančioje iki Nidos. Čia kopagūbris tarsi subyra į atskirus gabalus – net iki 1 km pločio raguvos suskaido jį į savarankiškus kopų masyvus, tarp kurių pūpso pavienės ovaliosios ar pailgosios (tiek išilginės, tiek skersinės) kopos. Šios raguvos ilgą laiką buvo savotiškais vartais, pro kuriuos vėjas nešė smėlį į rytus ir suformavo ragus – nerijos iškyšulius Kuršių mariose.
Eolinio feldšpatinio – kvarcinio rudai geltono, geltono, pilkai geltono smulkaus, rečiau – vidutinio, gerai išrūšiuoto smėlio sluoksnio storis tiesiogiai priklauso nuo reljefo pobūdžio ir supustytų kopų aukščio. Kopagūbrio atkarpai, kurioje iškyla Vecekrugo kopa, būdingas toks geologinis pjūvis, kai eolinės sąnašos stora danga dengia jūrines nuosėdas. Nors visa Vecekrugo kopa nėra pragręžta gręžiniais, tačiau pagal bendrą geologinį ištirtumą žinoma, kad čia supustyto smėlio storis yra apie 70 metrų. Taigi, vyraujančio smulkaus smėlio storymė, daugiausiai apatinėje dalyje talpinanti senųjų palaidotų dirvožemių sluoksnius, dengia jūrines Postlitorinos ir Litorinos smulkaus ir smulkučio smėlio apie 15–20 m storio sąnašas, kuriose pasitaiko ir limninio (ežerinio) sapropelio linzių. Giliau slūgso iki 10 m storio smėlingos limnoglacialinės Baltijos ledyninio ežero nuosėdos, kurios dengia Baltijos posvitės aleuritingas limnoglacialines nuosėdas. Dar giliau, t. y. 30–40 m žemiau Baltijos jūros lygio, slūgso apie 10 m storio Medininkų svitos fliuvioglacialinės nuosėdos, kurių sluoksnis panašiame gylyje į Kuršių marių pusę pereina į glacialines nuogulas, sudarytas iš moreninio priesmėlio bei priemolio. Pagal 83,6 m gylio gręžinio duomenis po šios svitos nuosėdomis ir nuogulomis – prasideda kreidos amžiaus dariniai.     

     

   
  

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-31