Visuomenei pirmą kartą pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika

Lapkričio 27 d. iškilmingoje ceremonijoje pristatytas 2024 m. naujai sukurtas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas. Dešimtmetį kurta heraldika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ir pašventinta Šilutėje buvo įteikta regiono savivaldybių merams ir atstovams. Šios, identitetą įamžinančios vėliavos, netrukus suplevesuos regioną vienijančiuose miestuose, tarp jų ir – Neringoje.

Mažoji Lietuva yra vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, plytintis šalies vakaruose, Nemuno žemupyje. Regionas apima Kuršių neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį. Tai - turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kuris pirmiausia asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra, gausia ir turtinga knygų leidyba, taip pat susijęs su knygnešystės fenomenu. Pažymėtina, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra tik mažesnioji buvusios istorinės Mažosios Lietuvos dalis. Didžioji istorinio regiono dalis plyti dabartinėje Karaliaučiaus srityje ir nedidelė dalis priklauso Lenkijai.