Kodėl gamtotvarka būtina Kuršių nerijoje?
Kuršių nerija – savo unikalumu išskirtina ne tik Lietuvoje, bet tai yra ir pasaulinės reikšmės teritorija, skirta vertingų gamtinių buveinių apsaugai. Tačiau kai gamta yra žmonių veiklų ir poreikių apsuptyje, kad išsaugoti Kuršių nerijos išskirtinį kraštovaizdį bei biologinę įvairovę – gamtotvarka tampa neišvengiama.
Gamtotvarka – tai planuoti, moksliniais tyrimais pagrįsti darbai, kurie padeda palaikyti gamtinių buveinių būklę, saugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdžio ypatumus. Tai nėra paprasti „tvarkymo darbai“ – gamtoje dažnai negalima palikti visko savieigai, nes kai kurios buveinės ir jose gyvenančios rūšys išliko tik todėl, kad šimtmečius jos buvo prižiūrimos ir naudojamos tradiciniais būdais: ganant gyvulius, šienaujant pievas ar tvarkant miškus.
Jei gamtotvarka nebūtų vykdoma, Kuršių nerijos kraštovaizdis ir gamta neatpažįstamai pasikeistų. Atviros kopos ir pievos užaugtų mišku – išnyktų retos smėlynų buveinių augalų ir gyvūnų rūšys, netektume išraiškingo nerijos kopų kraštovaizdžio. Invaziniai augalai netrukdomai plistų, išstumdami vietinius augalus. Kuršių marių pakrantėse nendrynai išplistų ir visiškai užgožtų atvirą krantą. Tai reikštų mažiau erdvės vandens paukščiams, nerštaviečių žuvims ir sumažėjusią vandens augmenijos įvairovę.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke gamtotvarkos veiklos vykdomos pagal parengtus ir patvirtintus planus ir skirtos išsaugoti bei atkurti natūralias ir biologinei įvairovei svarbias buveines.
Kopų saugojimas nuo apaugimo.
Istoriškai, Kuršių nerijoje buvo gausu atviro tipo buveinių, tačiau, norint sustabdyti smėlio pustymą ir kopų slinkimą, didžioji dalis teritorijos buvo apsodinta mišku. Kuršių nerijos gamtinės aplinkos unikalumas yra susijęs su atviromis smėlynų ekosistemomis. Didžiausiu biologinės įvairovės išskirtinumu ir verte pasižymi atviros kopų buveinės. Laikui einant kopos apauga krūmais, medžiais ir palaipsniui virsta mišku. Tai natūralus procesas, tačiau jam vykstant yra prarandamos gamtinės vertybės, dėka kurių Kuršių nerija yra ypatinga.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke gamtotvarkos veiklos – medžių ir krūmų kirtimai buvo vykdomi Naglių, Grobšto gamtiniuose rezervatuose bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje. Teritorijos kuriose vykdomi kirtimai buvo atrinktos atsižvelgiant į galimybę atkurti prieš tai jose buvusias buveines.
Gamtotvarkos veiklomis išsaugomos ir atkuriamos visai Europai svarbios Natura 2000 smėlynų buveines, bei išlaikomas Kuršių nerijai būdingas kopų kraštovaizdis.
Šiais metais Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose ir Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje yra šalinamos sumedėjusios augalijos atžalos, raunamos pušelės.
Pievų ir atvirų erdvių tvarkymas.
Negausu Kuršių nerijoje pievų, todėl jos ypatingai vertingos. Palvinėse pievose ir miškapievėse auga retos augalų rūšys. Įvairiažolės, žydinčios pievos taip pat yra drugių ir įvairiausių vabzdžių buveinės, bet jei jomis nesirūpintume, jos gana greitai apaugtų krūmynais ir medžiais. Pievos išlieka pievomis tik tada, jei šiuose žemės plotuose yra pastovūs veiksniai, kurie neleidžia sumedėjusiems augalams įsigalėti – šienavimas ir ganymas. Kuršių nerijos pievose pastoviai šienaujama ir ganomos avys bei ožkos.
Šiais metais Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija toliau vykdo pievų priežiūrą ganant. Ožkų ir avių ganiava efektyviai mažina krūmų, medžių ir invazinių augalų rūšių plitimą. Šis metodas laikomas vienu natūraliausių ir ekologiškiausių būdų, leidžiančių išlaikyti atviras, mozaikiškai žaliuojančias buveines bei stabdyti nepageidaujamų augalų įsigalėjimą.
Nendrynų šienavimas Kuršių marių pakrantėse.
Nendrynai neatsiejamai susiję su pamario kraštovaizdžiu. Jų tankūs sąžalynai teikia prieglobstį įvairiems gyvūnams ir paukščiams, tačiau atviros priekrantės svarbios vandens paukščių maitinimosi vietos. Iki praeito amžiaus pradžios nendrynai plytėjo tik Alksnynės – Juodkrantės ruože ir nedidelėmis salelėmis ties Pervalka, Preila, Nida. Kuršių nerijos pamariuose vyravo atviri smėlėti krantai, kol žmogus nenusprendė kitaip. Siekiant stabilizuoti bangų ardomus krantus beveik du dešimtmečius (1985 – 2002 m.) mariose buvo sodinamos nendrės. Atvirose pakrantėse sukurti nendrynai puikiai atlieka kranto sutvirtinimo funkciją, bet skurdina biologinę įvairovę.
Marių pakrantėje suvešėjus nendrynams, išnyksta dviejų tipų buveinės - smėlėto skalaujamo kranto ir atviros nedidelės, seklios įlankos. Kartu išnyksta ir su šiomis buveinėmis susijusius augalų bendrijos bei retos augalų (vandeninė plaumuonė) ir gyvūnų (urvinė antis) rūšys.
Buvo pradėtos gamtotvarkos veiklos – nendrynų šienavimas, palaipsniui mažinant jų plotus, siekiant atkurti atviras Kuršių marių pakrančių buveines. Reguliarus nendrynų šalinimas davė teigiamų rezultatų: atvertos naujos seklios įlankos, atkurtas smėlėtas skalaujamas krantas, svarbus retoms rūšims, pavyzdžiui, vandeninei plaumuonei, kurios populiacija ženkliai išaugo. Susidariusiose seklumose aktyviai neršia žuvys, maitinasi reti ir saugomi paukščiai, tokie kaip urvinė antis (įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą), pilkosios antys, rudagalviai kirai, pilkieji garniai bei kiti vandens paukščiai.
Šiais metais atliekami palaikomieji nendrynų šienavimo darbai, siekiant išlaikyti sukurtas atviras marių pakrantes.
Invazinių augalų gausos reguliavimas.
Svetimžemių – invazinių organizmų plitimas yra antra pagal svarbą šių laikų grėsmė biologinei įvairovei (po tiesioginio gamtinių buveinių naikinimo). Invazinės augalų rūšys intensyviai plisdamos išstumia vietines augalų rūšis. Vietinės augalų rūšys nyksta, o kartu nyksta ir su jomis susijusios gyvūnų rūšys – naikinama vietinė biologinė įvairovė.
Kartais išnaikinti visos invazinės rūšies neįmanoma, todėl apsiribojama gausumo, dauginimosi bei plitimo mažinimu. Tokia kontrole siekiama, kad invazinė rūšis neplistų iš apibrėžtos teritorijos ir padarytų kiek įmanoma mažiau žalos.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke ne vienerius metus vykdomas raukšlėtalapio erškėčio, uosialapio klevo, bitinės sprigės, šluotinio sausakrūmio, muilinės gubojos naikinimas ir plitimo kontrolė.
Šiais metais taip pat siekiama pašalinti kuo daugiau invazinių rūšių, ypatingai Naglių gamtiniame rezervate esančio šluotinio sausakrūmio. Didelis dėmesys skiriamas bitinei sprigei, augančiai Juodkrantėje, visus raginame parsinešti glėbį gausialapio lubino, kurį galima rasti Smiltynėje (55.670922, 21.105892, 55.671604, 21.105853, 55.672657, 21.105930, 55.675393, 21.105131), taip pat bus šalinamos didžioji ir kanadinės rykštenės, stabdant plitimą į kitas teritorijas.
Atnaujinimo data: 2025-06-18
Taip pat skaitykite:
Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimui pasirašyta nauja projekto sutartis
Leiskis į nuotykį po Lietuvos saugomas teritorijas!
ATSAKINGAS RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS LIETUVOS SAUGOMOSE TERITORIJOSE
Paroda „Užlieti kraštovaizdžiai: reliktinio miško medžių liekanos“
Sveikiname naują saugomų teritorijų produkto ženklo turėtoją