Atnaujintuose nuostatuose išryškinta nematerialaus kultūros paveldo reikšmė

Atnaujintuose Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose (toliau – Nuostatai),  didelis dėmesys skiriamas nematerialiam paveldui, kuris padeda suprasti vietovės unikalumą ir išskirtinumą.  

 Vietinio nematerialaus paveldo elementai Nuostatuose įvardinami kaip Kuršių nerijai būdingi amatai, folkloras, meno tradicijos bei etnografinis žvejų gyvensenos būdas, unikalūs, saviti kopagūbrių, miško priežiūros ir tvarkymo būdai. Pabrėžiamas Kuršių nerijos socialinės ir kultūrinės tradicijos, suformuotos žvejų, miškininkų, menininkų, mokslininkų ir kitų lankytojų; aplinkos estetika, ramybė, dvasingumas ir socialinis suvokimas; nuolatinis siekis kurti harmoningą gamtos ir žmogaus sambūvį.

 „Džiugu, kad Nuostatuose yra įvardinta ir tai, dėl ko pusiasalyje lankosi šimtai tūkstančių žmonių, kas atrodo čia savaime suprantama ir pasigendama iš karto, jei tik iškyla pavojus išnykti – tai aplinkos estetika, ramybė ir ypatinga aura, kurią geriausiai apibūdinti gali menininkai. Visose apklausose ramus poilsis yra įvardijamas kaip vienas pagrindinių nerijos traukos veiksnių. Dar 1926 Nidos mokyklos kronikoje H.Fuchsas rašė, jog „Kuršių nerija visada traukė giliaminčius keliautojus...“, tad ir dabar labiausiai laukiami tie, kam įdomi šios ypatingos vietos istorija, kultūrinis paveldas ir kurie prisideda kuriant harmoningą žmogaus sambūvį su gamta“,- pabrėžė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.  

 Svarbus Kuršių nerijos išskirtinumo ir nematerialaus kultūros paveldo elementas – aplinką tausojanti poilsio organizavimo veikla ir XIX a. susiklosčiusios poilsio kultūros tradicijos, darniojo turizmo organizavimas. Atnaujintuose nuostatuose akcentuojama tradicinių verslų ir amatų plėtra, vietos produktų poilsiautojams populiarinimas: mėgėjiška žvejyba, svečių priėmimas, apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų teikimas, žuvų rūkymas, gintaro apdirbimas, medinių burinių valčių, vėtrungių ir medinių namų puošybos elementų gamyba ir kita.

 Nepamirštamas Kuršių nerijos kraštovaizdžio autentiškumas pasireiškia ne tik per vizualinį pajautimą. Jis sukuriamas ir per įvairius istorinius laikotarpius, kuriais buvo formuojama jo tapatybė, materialinės ir dvasinės vertybės. Užpustytų kaimų ir smėlynų sutramdymo fenomenas Kuršių nerijoje mena ne tik gamtos stichijų ir neatsakingo miškų kirtimo nulemtą šio krašto istoriją, bet ir čia gyvenusių gebėjimą prisitaikyti ir atsitiesti.

 Per daugybę metų besiformavusios socialinės ir kultūrinės vietos gyventojų tradicijos lėmė tai, kad 2000 m. kultūriniam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui buvo suteiktas UNESCO pasaulio paveldo vertybės statusas. Nuo šiol nematerialaus kultūros paveldo reikšmė išryškinta ir atnaujintuose Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose, su kuriais plačiau galite susipažinti čia.

Atnaujinimo data: 2023-09-01

Taip pat skaitykite:

Praktinės dirbtuvės Smiltynėje atskleidė svarbiausius klimato kaitos iššūkius Kuršių nerijai

Kviečiame į rugsėjo mėnesio renginius

Lietuvos ekspertai diskutavo apie Norvegijos Reruso miestelio pažeidžiamumą klimato kaitai

Nuorūka – ne braškė, vasara nekvepia

Parbėga laiveliai į medinio burinio laivyno regatą „Burpilis 2024“