ARCHYVAI: Neišsaugoję Kuršių nerijos, mes būtume žymiai skurdesni

„Archyvai“ – tai retrospektyvinė rubrika, skirta Kuršių nerijos 25-osioms metinėms UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Joje pateikiamos praeities istorijos šių dienų refleksijoms: straipsniai, fotografijos, video ištraukos, interviu, prisiminimai.

***
Neišsaugoję Kuršių nerijos, mes būtume žymiai skurdesni,
- mano UNESCO Pasaulio paveldocentro direktorius Berndtas fon Drostė

Dienraštis „Klaipėda“. „Prespektyvos“
1998 m. balandžio 20 d., TREČIADIENIS
Autorė Raimonda Norkienė (Ravaitytė-Meyer)
 

Kuršių nerija gali ir turi būti įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Optimistiškiausia data - 2000 metų gruodžio mėnuo. Tokia tarptautinių gamtos ir paveldo išsaugojimo organizacijų ekspertų nuomonė, gegužės 7-10 dienomis jiems apsilankius Kuršių nerijoje.

Juodkrantėje, „Ąžuolyno“ poilsio namuose, įvykusios tarptautinės konferencijos baigiamojoje deklaracijoje priimtos tokios rekomendacijos: ne vėliau kaip iki 1999 metų gegužės 1 dienos parengti ir pateikti bendrą Lietuvos ir Rusijos paraišką dėl Kuršių nerijos įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą; Kuršių neriją tikslinga priimti kaip mišrią kultūros ir gamtos vertybę. Numatyta artimiausiu metu sudaryti bendrą Lietuvos ir Rusijos ekspertų grupę techninei dokumentacijai parengti. Siekiant koordinuoti Lietuvos Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Rusijos Federacijos nacionalinio parko „Kuršskaja kosa“ plėtros programas, suplanuota ne rečiau kaip du kartus per metus rengti nacionalinių parkų atstovų susitikimus.

Taigi žengtas pirmas reikšmingas žingsnis Kuršių nerijos tarptautinio pripažinimo link. Šios tarptautinės konferencijos laukta beveik dvejus metus.

„Kuršių nerijos puoselėjimas yra ne tik Lietuvos ar Rusijos, bet ir viso pasaulio reikalas“, - sveikinimo laiške konferencijos dalyviams rašė Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, išreiškęs didelį savo pasitenkinimą dėl UNESCO rūpinimosi unikalia Lietuvos teritorija. 1995-aisiais ši organizaci­ja į Pasaulio paveldo sąrašą jau įrašė Vilniaus miesto istorinį centrą - se­namiestį.

 
Straipnsio autorės nuotrauka

Pirmasis generalinis planas - pagrindinis teritorijos planavimo dokumentas nepriklausomoje Lietuvoje buvo parengtas ne Vilniui, o Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Toks buvo Vyriausybės požiūris į unikalią Lietuvos teritoriją. KNNP generalinis planas buvo įvertintas specialia gamtosaugininko, dabartinio Prezidento Valdo Adamkaus premija. Generalinio plano parengimo grupės vadovas profesorius Vladas Stauskas ir UNESCO Pasaulio paveldo centro direktorius Berndtas fon Drostė.

„Mes neskatiname turizmo. Svarbiausia mums - išsaugoti teritoriją“

Taip teigė Pasaulio paveldo centro direktorius Berndtas fon Drostė: „Neįmanoma iškart turėti abu dalykus: ir išsaugoti gamtą, ir intensyvinti turizmą. Turite apsispręsti. Norėdami Kuršių neriją įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą, turite apgalvoti, kaip spręsite konfliktą tarp urbanizacijos ir gamtos išsaugojimo. Būtina derinti nuomones su politikais ir vietos gyventojais. Reikalingas labai didelis aiškinamasis švietėjiškas darbas. Auklėti reikia ir tuos žmones, kurie čia lankosi. Kuršių nerijos išsaugojimas gali tapti nacionaliniu reikalu.“

„Kuršių nerijos gamta labai jautri ir trapi, lengvai pažeidžiama žmogaus kojų, ką jau kalbėti apie vis intensyvėjantį transportą, - B. fon Drostės žodžiams pritarė Jungtinių Tautų Vystymo programos įgaliotasis atstovas Kornelijus Kleinas. - Visi pavojai turi būti labai gerai suprantami. Kai galvojama apie tilto per Kuršių marias statybą, ar mąstoma, kokios būtų tokio sumanymo pasekmės.“

„Savaime tiltas nėra blogas dalykas, tačiau šiuo atveju svarbu, kokiu tikslu jis statomas, - pirmą kartą apie tokią statybą konferencijoje sužinojęs, kalbėjo Pasaulio paveldo centro direktorius. - Turistams be galo įdomus jausmas, kai persikelia keltu ir atsiduria visai kitame pasaulyje. Verslo žmonėms ir vietos gyventojams, suprantama, tiltas palengvintų susisiekimą. Tačiau intensyvus transportas - pražūtingas tokiai jautriai ekosistemai, kokia yra Kuršių nerija.“ Ponas Berndtas fon Drostė, pasivaikščiojęs po Juodkrantę, atkreipė dėmesį į tai, kad transporto srautas per Kuršių neriją ir šiandien pakankamai intensyvus. Jo nuomone, ateityje reiktų galvoti apie elektrinį transportą ir arklių traukiamus kinkinius.

Remigijaus Žadeikio (Neringa) nuotrauka

Koks įspūdis svečiams liko po apsilankymo Kuršių nerijos nacionaliniuose parkuose Kaliningrado srityje ir Lietuvoje? Pasaulio paveldo centro direktorius nenorėjo lyginti vienos ir kitos pusės, sakydamas, kad kelios valandos buvo per trumpas laikas išsamesnei pažinčiai.              

„Norint pajusti šio krašto gamtos dvasią, geriau sėsti ant žirgo ir apjoti visą teritoriją, - sakė B. fon Drostė. - Vieno posėdžio metu pavyko ištrūkti iš salės ir valandą pavaikščioti po Juodkrantės mišką. Per tą laiką sužinojau daugiau nei per kelių valandų ekskursiją autobusu.“

Kalbėdamas apie praktinius Kuršių nerijos tvarkymo reikalus, B. fon Drostė kaip labai blogos architektūros pavyzdį paminėjo Rusijos pasienyje iškilusius muitinės statinius. „Nemanau, kad tokio dydžio pastatai yra reikalingi. Būtini švelnesni architektūriniai sprendimai, labiau priderinti prie aplinkos. Kalbu apie dydžio saiką ir mastą“, - sakė Pasaulio paveldo centro direktorius. Jo nuomone, pagrindinis Kuršių nerijos tvarkymo tikslas turėtų būti harmoningos sąveikos tarp gamtos ir žmogaus veiklos išlaikymas. Būtina išsaugoti tradicinės architektūros elementus, kad nebūtų čia įvedami nauji stiliai ir nebūdingos spalvos. Viskas turėtų būti numatyta iki smulkmenų, kad poilsio bei gyvenamosios zonos urbanizavimas nepasiektų nepageidaujamų mastų ir nedarkytų vietovės.

Grubia intervencija į gamtą B. fon Drostė laiko asfalto kelią į Pamidžio kopos apžvalgos aikštelę; jo visiškai nesužavėjo naujai statoma Juodkrantės krantinė, modernūs poilsio namai. Anot B. fon Drostės, lietuviškoji Kuršių nerijos dalis pakankamai urbanizuota ir tai pastebi kiekvienas čia apsilankęs. Deja, šito jis negalėjo palyginti su kita Kuršių nerijos dalimi, nes rusai svečiams gyvenviečių nerodė.

„Mūsų politika tokia: Kuršių nerijos išsaugojimas turi duoti maksimalią naudą ir čia gyvenantiems žmonėms - kad jie galėtų gerti švarų vandenį, naudotis visomis būtinomis paslaugomis,  kad galėtų vystyti ir plėtoti tradicinius verslus ir kita, - kalbėjo B. fon Drostė. - Nemanau, kad po įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą kas nors labai pasikeistų ir Kuršių nerijai būtų taikomos labai griežtos taisyklės. Pateiktuose nominacijai dokumentuose turi būti labai aiškus Kuršių nerijos zonavimo principas: kokio masto žmogaus veikla kur leistina.“

B. fon Drostės nuomone, abi pusės - Lietuva ir Rusija - rodo didelį pasiryžimą ir entuziazmą, kad šis objektas būtų įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Nors pripažino: dokumentų parengimo prasme Rusija atsilieka nuo Lietuvos. „Reikia atlikti didelį koordinavimo darbą. Jei dokumentai UNESCO bus pateikti iki kitų metų liepos 1 dienos, ekspertų darbas užtruks dar 18-19 mėnesių. Taigi optimistiškiausia data 2000-ųjų gruodis“, - prognozavo B. fon Drostė.

„Manau, kad šis kraštas turi gerą ateitį, - baigdamas pokalbį teigė Pasaulio paveldo centro direktorius. - Jūs turite patys rūpintis šito krašto gyvenimu. Nepalikite to spręsti kitiems. Nesugadinkite. Neleiskite, kad kiti sugadintų. Tai jūsų turtas - vertybės, kurios čia yra, turi būti išsaugomos jūsų labui.“

Neringos vicemerė Irena Baltrušaitienė paprašyta teigiamai įvertino tarptautinės konferencijos rezultatus. Ar nesikerta UNESCO nuostatos su Neringos savivaldybės vykdoma kurorto plėtros programa? „Atsiranda kai kurių problemų dėl gyventojų norų ir dėl kai kurių tarybos sprendimų. Tačiau problemos ir yra tam, kad jas spręstume, - optimistiškai kalbėjo vicemerė. - Aš pirmiausia vertinu prestižinį dalyką: Kuršių nerijai įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą - geriausia vizitinė kortelė. Tai kitokio turisto atėjimas, į ką mes ir orientuojamės.“

„UNESCO ne tik išgarsintų Kuršių neriją pasaulyje, bet ir padėtų pritraukti investicijų, - neabejoja Aplinkos ministerijos tarptautinio bedradarbiavimo skyriaus vyresnioji specialistė Rūta Baškytė. - Kai tarptautinės organizacijos sužino, kad objektas įtraukiamas į Pasaulio paveldo sąrašą, joms nelieka abejonių dėl finansavimo būtinumo ar tikslingumo.“

Remigijaus Žadeikio (Neringa) nuotrauka

Kuo Kuršių nerija unikali

„Mes galime nustatyti daugelį kriterijų, pagal kuriuos, mūsų supratimu, Kuršių nerija yra išskirtinė ir unikali teritorija. Tačiau yra parengtos UNESCO rekomendacijos - bendri kriterijai, kuriais remiantis užpildoma parengtinė nominacijos anketa“,- sakė Aplinkos ministerijos spe­cialistė Rūta Baškytė, konferencijo­je pristačiusi dosjė, kuri apibendri­no visų mokslininkų pasisakymus.

„Malonu, kad mūsų pažiūros ir nuomonė dėl Kuršių nerijos visiškai sutampa su UNESCO nuostatomis“,- pažymėjo Vilniaus universiteto profesorius Paulius Kavaliauskas. Gamtos vertybėms UNESCO taiko keturis kriterijus - pagal visus Kuršių nerija gali būti traktuojama kaip išskirtinė vertybė. Kultūros paveldo vertybėms yra nustatyti 6-7 kriterijai - Kuršių nerija atitinka 3-4. Dėl to Kuršių neriją pasiūlyta nagrinėti kaip mišrią gamtos ir kultūros vertybę.

Pagal gamtos vertybių kriterijus Kuršių nerija pirmiausia vertinga kaip gamtinis geologinis-geomorfologinis darinys, ryškus Holoceno epochos Žemės raidos pavyzdys. Tai palyginti jaunas darinys: pietinė dalis susiformavusi prieš septynis tūkstančius metų, likusi - vos prieš penkis su puse tūkstančio metų. Kuršių nerijos vystymasis nėra sustojęs - čia toliau tebevyksta ekologiniai-biologiniai procesai.

Šioje teritorijoje yra natūralių arba pusiau natūralių gamtinių buveinių, kuriose auga ir gyvena reti arba nykstantys augalai ir gyvūnai. Vien augalų rūšių nerijoje daugiau kaip tūkstantis, o jei pridėsime gyvūnijos pasaulį - skirtingų floros ir faunos rūšių priskaičiuojama iki pustrečio tūkstančio. Pasak specialistų, tokiai nedidelei teritorijai - tai labai aukštas rodiklis.Taigi geomorlologija-fiziografija, bioįvairovė bei vykstantys ekologiniai-biologiniai procesai yra trys gamtos paveldo vertės pagal Pasaulio paveldo kriterijus.

Ketvirtoji vertė - ypatingos estetinės vertės kraštovaizdis, kitaip sakant, gamtos grožis. Kuršių nerijai būdingas individualus grožis, čia gamta tokia savita, kad jos nesupainiosi su jokia kita teritorija. 98 kilometrų ilgio Kuršių nerija priklauso ilgiausių pasaulyje jūrinių nerijų penketukui (pati ilgiausia yra JAV Padrės nerija - 360 km). Šiaurės Europoje Kuršių nerija - pati įspūdingiausia, o Baltijos jūros regione - ir didžiausia, ir išraiškingiausia: labiausiai vingiuota pakrantės linija (28 iškyšuliai - ragai į marias), aukščiausios kopos (67 metrai virš jūros lygio), ypač įdomi augalijos ir reljefo mozaika.

Tai vienintelė nerija, kuri saugoma ištisai: ir Rusijos, ir Lietuvos pusėse įsteigti nacionaliniai parkai, yra patvirtinti generaliniai planai - pagrindiniai tvarkymo dokumentai.

Kuršių neriją iš kitų teritorijų išskiria savita žmogaus ir gamtos sąveika. Šį gamtos kūrinį žmogus performavo du kartus. XVIII amžiuje iškirtus miškus pajudėjo didžiosios kopos ir palaidojo po smėliu keliolika žvejų kaimų. Kitas etapas - XIX amžiuje žmogus pradėjo želdinti neriją. Ir tik XX amžiaus pradžioje didesnė pustomų kopų dalis jau buvo sutramdyta ir apželdinta. Taigi landšaftas ir grožis, kurį matome,- tai beveik 50-čia procentų ne vien gamtos, bet ir žmogaus veiklos rezultatas.

Po kopomis - didžiulė vertybė, palaidotas kraštovaizdis. Esant galimybei jį tyrinėti, sužinotume, kaip atrodė gyvenvietės prieš du šimtus metų.

Kuršių nerija kultūros paveldo požiūriu taip pat galėtų būti įvardijama kaip unikalių kultūrinių tradicijų išsaugojimo vieta. Nors kuršių gentis išnykusi, tačiau išlikę ne tik vietovardžiai. Atkurti krikštai, vėtrungės, kurėnai. Išlikęs tradicinis verslas - žvejyba, tik iš dalies pakitęs vietos žmonių gyvenimo būdas.

Kitos kultūros paveldo vertės - išlikę pavieniai pastatai, saviti savo architektūra. Taip pat išlikusios gyvenviečių dalys su tradicine gatvių struktūra. Šis paveldas yra nuolat veikiamas žmogaus veiklos ir jam gresia vienoks ar kitoks pavojus.

Šia prasme į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukiami ne tik vertingi objektai, bet ir tie, kuriems gresia išnykimas. Europos regione į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta daugiausia kultūros vertybių (jos sudaro net 90 procentų). Iš gamtos vertybių įrašyta 14 objektų, mišriai kategorijai priskirti 7. Iš viso UNESCO Pasaulio paveldo sąraše šiuo metu yra 552 pasaulio kultūros ir gamtos vertybės.

***

Straipsnio publikacija: spausti čia.

„Archyvai“ – tai retrospektyvinė rubrika, skirta Kuršių nerijos 25-osioms metinėms UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Joje pateikiamos praeities istorijos šių dienų refleksijoms: straipsniai, fotografijos, vaizdo ištraukos, interviu, prisiminimai. Jūs taip pat gali būti šios rubrikos kūrimo dalimi. Siųskite mums savo istorijas, kuriomis norėtumėte, kad pasidalintume. Pasiteiravimui: [email protected], +37067423599.

Atnaujinimo data: 2025-03-26

Taip pat skaitykite:

Kodėl gamtotvarka būtina Kuršių nerijoje?

ATSAKINGAS RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS LIETUVOS SAUGOMOSE TERITORIJOSE

Paroda „Užlieti kraštovaizdžiai: reliktinio miško medžių liekanos“

Sveikiname naują saugomų teritorijų produkto ženklo turėtoją

Kelionė prasideda čia – atidaroma grafikos darbų paroda „Smėlis ir druska“