header image

Žvejyba nuo ledo

Unikali, pamario kraštui būdinga tradicija yra stintas prisivilioti bumbinant. Parastai bumbinimą lydėdavo dainavimas. Šis akustinis žvejybos būdas tebėra išlikęs iki šių dienų (be dainavimo).

Pastarasis žvejybos būdas metams bėgant kito. Iki 1915 m. buvo naudojami apie 3 m. ilgio basliai, kuriuos žvejai kartu su tinklais, iškirtę 50x50 cm dydžio eketę, įleisdavo vandenin. Baslys horizontaliai plūduriuodavo po ledu skersai eketės. Žvejys šakėmis spustelėdavo baslį gilyn ir staiga atleisdavo. Kildamas aukštyn baslys iš apačios trenkdavosi į ledą iš apačios ir sukeldavo garsų bildesį, kuris prikviesdavo stintas į tinklus. Po 1915 m. žvejai vietoje baslių ėmė naudoti apie 4 metrų ilgio pušines (eglines) lentas, kurios skendėjo vandenyje, o žvejys kaukšėdavo mediniais plaktukais per virš ledo kyšančios lentos galą. Pats žvejas sėdėdavo ant kėdutės ir bumbinimą palydėdavo žodžiais (dainavimu) ,,stinta pūkis, stinta pūkis”. Pastarasis žvejybos būdas praktikuojamas ir nūdienos žvejų.

Sausio mėnesį, kai Kuršių marias padengia storas ledo sluoksnis, ant jo būriais ima plūsti žvejai, atvykę čia iš įvairiausių Lietuvos vietų. Išsigręžę lede nedidėles eketes ir sumerkę į jas meškeres, žvejai laukia savo laimikių – agurkais kvepiančių stintų. Kai kurie vietos žvejai dar tebenaudoja senovinį aukščiau aprašytą stintų žvejybos būdą, kuomet žuvys į po ledu sustatytus tinklaičius viliojamos daužymo garsais, kuriuos žvejai išgauna, mušdami mediniais plaktukais į vandenin panardintą lentą. Dėl išgaunamų garsų ši žvejyba neretai vadinama muzikine, o pats žvejybos procesas, kaip jau minėta, „bumbinimu“. Be stintų, anksčiau tokiu būdu buvo masiškai gaudomi ir pūgžliai, liaudyje vadinti „pūkiais“. Neveltui mušdami lentą žvejai pritardavo žodžiais: „stinta pūki, stinta pūki“.
2020 m. poledinė bumbinamoji žvejyba buvo įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.

Poledinės baidomosios (bumbinamosios) stintų žvejybos būdas yra žinomas nuo senų laikų, tačiau tiksliai nustatyti, kada pradėta taip žvejoti yra sunku. R.Adomavičius straipsnyje „Žiemos žvejyba ant Kuršmarių ledo“ teigia, kad šis žvejybos būdas buvo žinomas jau nuo Ordino laikų. 1510 m. jis buvo uždraustas ir vadintas „laukine žvejyba“ (R.Adomavičius, 1995 m.). Kionigsbergo profesorius J.Lunbedas 1928 m. rašė, kad žuvų poledinių pabaidų metodas išrastas maždaug apie XIX a. 9–ąjį, XX a. 1-ąjį ar 2-ąjį dešimtmečius (E.Bacevičius, 2005 m.). Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad poledinė baidomoji žvejyba buvo išrasta XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje, išplitimo arealas – didžiosios Pietryčių Baltijos įlankos: Aistmarės ir Kuršių marios. Poledinė baidomoji žvejyba minima ir 1904 m., tų metų gruodžio 21 d. įsakymu ji uždrausta, kaip labai žalingas žvejybos būdas. Baidomosios žvejybos pirmtakais reikėtų laikyti žvejybą žuvį „nutrenkiant“ bei spurkinimą. Seniau Nemuno žemupyje žvejai, aptikę po ledu plūduriuojančią žuvį, ją gaudydavo nutrenkimu, t.y. akmeniu ar kuoka smarkiai suduodavo viršum tos žuvies, po to iškalę eketę ją apkvaišusią išgriebdavo (L.Piškinaitė-Kazlauskienė, 1998 m.). Šiam žvejybos būdui yra artima žvejyba spurkinant, t.y. kai po ledu kartimi yra panardinami tinklai, ir iš gretimų mažų ekečių – spurkskylių žuvys baidomos į tuos tinklus. Šiek tiek pakeistas šis žvejybos būdas išplito tarp Kuršių marių žvejų. Per gana trumpą laiką jis patyrė sudėtingą evoliuciją, o po Antrojo Pasaulinio karo buvo išplatintas Rytų Vokietijoje, į ją  persikėlusių pabėgėlių iš Kuršių nerijos. 

Šiek tiek kitaip šį žvejybos būdą aprašo E.Bacevičius: ant karties užverti tinklai, spaudžiant medine dvišake, vadinama šturgile, yra gramzdinami eketėje, o iš atokiau akmeniu, vadinamu kulšine, daužoma, t.y. spurkinama į ledą. Smūgio triukšmo bangų genamos žuvys sprukdavo į šalis ir taip pakliūdavo į tinklus (E.Bacevičius, 2005 m.). Sakoma, jog kartais smūgio sukelta banga buvusi tokia didelė, ir vanduo taip stipriai verždavęsis iš eketės, kad dvišakę laikąs žvejys likdavęs visas šlapias. 

Maždaug 1915 m. įrenginys buvo patobulintas ir naudotas iki ketvirtojo ir net šeštojo dešimtmečių. Tuomet vietoj baslių imta naudoti 4 metrų ilgio pušinę lentą ir taip išvengta vandens taškymosi. Keturi penktadaliai tokios lentos skendėjo vandenyje, o žvejys kaukšėjo mediniais plaktukais per virš ledo kyšantį lentos galą ir taip viliojo žuvis (R.Adomavičius, 1995 m.). Detaliau šio laikotarpio žvejybą aprašo E.Bacevičius, informacijos sėmęsis iš XX a. Kuršių nerijos metraštininkų: J.Tynemano, G.Mare, J.Lundbedo, R.Pyčo. Autorius aiškina, kad bumbinimo garsams išgauti pradžioje buvo naudotas rankos storio 3 metrų ilgio kuolas (kuršių k. – kuoals). Jis būdavo panardinamas į vandenį, ir tik penktoji jo dalis kyšojusi virš vandens. Žvejybos metu į jo drūtgalį smūgiuojama ovaliais, aptašytais kuolais ar pailgais plonesniais kotais plaktukėliais, vadinamais šliegiliais (dar jie vadinami buoželėmis). Vėliau medžio kuolas pakeistas bemaž 4-6 metrų ilgio, per 20-30 cm pločio, 4 cm. storio bešake egline lenta, kuri taip pat buvo nardinama į eketę, o jos penktadalis kyšojo virš vandens. Ji vadinta tiesiog lenta, vok.k. Brett, Bukkerbrett. Žvejys sėdėdavo ant kėdutės ar rogių ir, taikydamas ritmą, mušdavo į eglilentės galinę briauną arba tam tikslui prie lentos krašto pritvirtintą skersinį, vadinamą kliugį. 



Faktą, kad anksčiau buvo daužoma į dugnan įsmeigtą pagalį, patvirtina ir preiliškis žvejys Vidimantas Jakas, kuriam apie tai pasakojo senieji kuršiai iš Preilos ir Pervalkos :
„Kiek man teko, reiškia, išsikalbėti su senais kuršiais, kurie gyveno čia Preiloje ir Pervalkoje, tai šitas žvejybos būdas siekia, nu, skaitykim 1850 –dešimtais metais jau net būdavo gaudoma stinta, tiktai nekišdavo jie lentą, bet jie įsmeigdavo pagalį, reiškia, pagalį į dugną įsmeigdavo ir į tą pagalį daužydavo. Lenta atėjo kažkada tai vėliau.“(4b priedas Nr. 1)

Šiek tiek kito ir tinklų statymo schema - anksčiau eketėje jie būdavo sustatomi žvaigžde per 6 metrus abipus eketės (Piešinys Nr.2). Šiais laikais trys stintiniai tinklaičiai statomi lygiagrečiai vienas kitam. 

Poledine baidomąja stintų ir pūgžlių žvejyba daugiausiai užsiimdavo neturtingi Kuršių nerijos žvejai, kurie neturėjo galimybių įsigyti didelių traukiamųjų žieminių tinklų. Kad galėtų prasimaitinti žiemą, kuomet Kuršių marias kaustė ledas, ir kitokia žvejyba buvo neįmanoma, jie statydavo po ledu nedidelius tinklaičius ir įsimerkę vandenin lentą, daužydavo ją, taip viliodami žuvis, dažniausiai stintas ir pūgžlius. Pastarieji vietinių žvejų tarpe buvo gana populiarūs. Anot A.Nevardausko, Kuršių nerijos žvejai buvo tokie sveiki ir stiprūs dėl to, kad valgė daug „pūkių“, kurie būdavo gan skaniai paruošiami (A.Nevardauskas, 1963 m.). Net ir šiais laikais žvejų žmonos, virdamos žuvienę, įdeda į ją šiek tiek pūgžlių, kurie šiai suteikia ypatingą skonį.

Šis žvejybos būdas ypatingas tuo, kad jame susipina žuvų elgsenos fenomenai ir baigiantys išnykti žvejybos papročiai, kuriuos lydi tam tikri tautosakos elementai. Iki galo nėra ištirta žuvų elgsena žvejybos metu. Anksčiau manyta, kad poledinės baidomosios žvejybos metu sukeliami povandeniniai garsai žuvis privilioja. Tai atsispindėjo ir vokiškame šios žvejybos pavadinime – Die fische treiben – žuvų vilionės. Moksliniais eksperimentais nustatyta, kad yra priešingai. Žvejybos esmę sudaro po vandeniu vibruojančio įrenginio skleidžiami garsai. Juos išgirdusios, ešeržuvės ir stintos, apimtos panikos, sprunka į visas puses, ir dalis pakliūva į paspęstus tinklus (E. Bacevičius, 2005 m.). Nors patys žvejai ir dabar linkę manyti, kad bumbinimo garsais jie žuvis vilioja į tinklus:
„Dabar, vat, kišame lentą į eketę, rišime prie tų virvučių bumbuliukus tokius ir pradėsime tą patį procesą, bumbinimu vadinamą, žuvies viliojimą, va(4b priedas Nr. 1)
Žuvys į tinklus būdavo baidomos ritmiškais bumbinimo garsais. Kiekvienas žvejas turėjo savo pamėgtą bumbinimo ritmą: lėtesnį ar greitesnį, stipresnį ar silpnesnį, kurį neretai palydėdavo žodžiais ar net dainavimu: „stinta pūki, stinta pūki“. Dėl tokio šios žvejybos unikalumo, ji buvo vadinama „muzikavimu“, o patys žvejai „muzikantais“ (A. Nevardauskas, 1963 m.).

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-13