header image

Naglių kaimo užpustymai

BEZZENBERGER 1889
Senųjų Naglių nebeliko tarp 1673 ir 1728 metų. 1562 m. yra išlikę aktai apie užeigos prie Naglių pardavimą. Kunigaikštis Georg Wilhelm perdavė smuklės savininkui Fridrich Kalaw tris margus prastos žemės, nes pastarasis skundėsi, kad jo pievas paplovė vanduo ir kad jis negalės pamaitinti keliaujančio žmogaus. Šešis metus jis galėjo turėti tą pievą už dyka, o paskui turėjo mokėti vieną guldeną per metus.
Ne ką daugiau negu apie senuosius yra žinoma ir apie Naujuosius Naglius.
1779 m. čia buvo funduota ir pastatyta mokykla. Passarge, užsimindamas apie Karvaičių bažnyčios perkėlimą, manė , kad ir Naglius greit užpustys smėlis. Jachmanas Naglius vadina varganu kaimeliu: “Priekyje marių vanduo prieina prie pat namų, iš kart už jų yra alksnynėlis, kurio didžioji dalis jau užpilta slenkančios kopos. Ypatingai nuo pietvakarių pusės sunaikint kaimą grasina gana lėkšta kopa”. Jo pranašystė buvo klaidinga tik dėl to, kad Naglius užpustė ne lėkšta, o kaip liudininkai sako, ypatingai stati kopa.
Tikrasis kaimo nykimas prasidėjo 1836 metais. Pirmieji gyventojai išsikėlė į Purvynę, po to - į Preilą ir galiausiai - į Pervalką. Visiškai kaimo nebeliko 1846 metais, nors yra manančių, kad dar 1854 m. kaime gyveno trys šeimos.

MAGER.  Nagliai 1838 m.
Be abejonės ir Naglių kaimas atsirado šalia užeigos, tai rodo ir pirmasis kaimo paminėjimas, nurodantis smuklės savininką 1447   metais 25 sausio mėn. Memelio srities smuklių aprašyme 1648 m. minima Naglių smuklė , kuriai privilegija išduota 1468 m.
 Nagliu kaimas laikui bėgant persikėlė 6 – 7 km į pietus. Kaip ir Nidoje, žmonės, bėgdami nuo smėlio, traukėsi  miško pakraščiu. Pati seniausia žinoma Naglių kaimo vieta yra šiek tiek į šiaurę nuo Naglių rago.

Schumanas teigia jog:
Apie 6 km į pietus nuo Juodkrantės 1860 m. Julius Schumann atrado atpustytas krikščioniškos parapijos kapines su daug kaukolių, kaulų, karstų liekanų. Šalia mėtėsi plytgaliai, stiklo ir molinių indų šukės. Šie daiktai yra netrukus po 1763 m. užpustyto kaimo  Alt Negel - Senųjų Naglių - liekanos. Kaimą per visą plotį uždengė slenkanti kopa ir, „perėjusi“ per jį, paliko jį jūros pusėje. 
1673 m. Naglių kaimas dar turėjo būti ten, kur J. Schumann rado jo liekanas.  Gali būti, kad Naglių smuklė piečiau nuo rago buvo 1675 – 76 metais, o žvejai pamažu persikėlė iš paskos. Gaila, bet sąskaitų knygose niekur nėra paminėta, kad kaimas pakeitė savo vietą, todėl galima manyti, jog tai vyko labai pamažu, kada viena sodyba po kitos, kai tik jas užpustydavo ar sudegdavo, ar šiaip sugriūdavo, kraustydavosi kitur, sekdamos miško pakraščiu. Tik vienintelėje Šarkuvoje kaimui buvo liepta persikraustyti valdžios sprendimu.
Tolesnis kaimo pasislinkimas į pietus po trumpos pauzės tęsėsi toliau. Suchodeleco žemėlapyje 1732 m. kaimas jau rodomas netoli Libio įlankos. Nuo čia iki paskutinės kaimo vietos yra 
apie 2 km kelio į pietus. Schrioterio žemėlapis 1796-1802 m. rodo Naglius paskutinėje jų kelionės vietoje.

1657 m. be smuklininko ir 11 žvejų, kaime dar gyveno miškų prižiūrėtojo gizelis. 1658 m. buvo suskaičiuotas ir jų turtas – 3 arkliai, 12 karvių, 4 kiaulės, 12 žvejybinių valčių, 4 jūriniai tinklai  ir 105 tinklai. “Nors skolų neturi – gyvena blogai”  Dviejų iš tų 11 žvejų trobesiai buvo sudegę.
Pirmojo užpustymo metais Naglių gyventojai labai stipriai nukentėjo nuo slenkančio smėlio. Per vizitaciją buvo nustatyta, kad iš 12 ugniaviečių 6 buvo užpustytos. Mokesčių knygose 1675 m. buvo parašyta, kad vietiniai žvejai žvejoja su mažomis valtelėmis, nes didesnių neišgali įsigyti. Čia smėlyje gyveno vargani žmonės

1723 m. kaimas šiek tiek atsigavo. Iš dvylikos žvejų namų tik keturi buvo laikomi užpustytais. Galima manyti, kad jau tada Nagliai buvo toje vietoje, kurią žymi Suchodeleco žemėlapis 1732 m.  - prie Libio įlankos, ir iš ten įvyko tolesnis  persikėlimas į paskutinę kaimo vietą Naglių įlankoje. Tai vyko dar prieš 1748 m., ir Berštyno rivjera užtikrino kaimui tam tikrą saugų laiką. 
1779 m. pastačius mokyklą, gyventojų kaime padaugėjo  bet tai ilgai nesitęsė. Pasitarime apie Karvaičių perkėlimą buvo kalbama ir apie tai, jog Nagliams nebeilgai liko gyvuoti. 1792 m. būtent iš Karvaičių čia persikėlė kelios šeimos. Taigi tuomet Nagliuose buvo 18 ugniaviečių ir 106 gyventojai. 
1825 m. kaime apsilankė Jachmann , kuris rašė, jog namai stovi prie pat marių, o iškart už namų auga nedidelis alksnynas prie kurio prigludusi didžiulė stati kopa. 
1836 m. prasidėjo kaimo užpustymas. Pirmieji gyventojai išsikėlė į Purvynę, po to - į Preilą ir pagaliau - į Pervalką, kurią kaip tik ir įkūrė Naglių persikėlėliai, ir kur prieš tai ten buvo tik laukinė gamta. Dauguma gyventojų atsikėlė į Preilą, kur buvo nedidelė alksnių giraitė. Tačiau atrodė, kad Preila irgi bus greitai užpustyta, todėl paskutiniai Naglių žvejai ir įkūrė Pervalką. 1849 m. Nagliuose dar buvo likę trys šeimos ir tik 1854 m. visi kartu persikėlė į Pervalką, ir Naglių kaimas visiškai išnyko.

Liūdnas septynių užpustytų kaimų likimas  priminė valstybei, jog ji turi išsaugoti vis labiau besiplečiančius nerijos kaimus - Rasytę, Pilkopą, Nidą, Juodkrantę - ir turi būti aktyvi, kad apsaugotų juos nuo panašaus likimo.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-17