header image

Švyturiai

Pervalkos švyturys

Pervalkos švyturys kelią į krantą žvejams rodo jau daugiau nei šimtą metų. Kelrodis ypatingas tuo, kad tai vienintelis švyturys, įrengtas ne sausumoje, o Kuršių mariose prie Pervalkos, ties Žirgų ragu, ant nedidelės dirbtinės salos, kuri nuo kranto nutolusi apie 260 metrų. Pirmąją Pervalkos švyturio šviesą skleidė žibalinė  lempa. Ji padėdavo žvejams naktimis saugiai pasiekti krantus. 
Dabar 14 metrų aukščio Pervalkos švyturys veikia automatiškai – jame yra įtaisyta nustatytu intervalu su foto elementu šviečianti plūduro lempa, kurios ]signalai yra matomi net už 13 kilometrų. Pervalkos švyturio pamatai yra iš akmens mūro, sienos pagamintos iš kniedytų metalo lakštų, jį puošia varpo formos skardinis stogas, o viduje yra metaliniai laiptai bei apėjimo aikštelė su metaliniais turėklais. Ar įsivaizduojate, kokie kvapą gniaužiantys vaizdai atsiveria iš šios mažos kelrodžio salos? Šimtametis švyturys yra matomas keliaujant Kuršių nerijos krantu, o pasiekti jį galima tik laivu. Dėl savo įspūdingos architektūros ir garbaus amžiaus Pervalkos švyturys yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Nidos švyturys

Pirmojo Nidos švyturio statyba yra susijusi su kitu svarbiu įvykiu – pagaliau buvo apsodintas ir sutvirtintas Urbo kalnas – 52 m smėlio kopa, grasinusi užpustyti Nidą. 27 metrų raudonų plytų statinys buvo vadinamas raudonuoju Kristupu. Švyturys pradėjo veikti 1874 m. spalio 24 d. Jo link vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie yra išlikę iki šių dienų. Senajame Nidos švyturyje buvo įtaisytas Fresnelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui buvo naudojama mineralinė alyva. Kas dešimt sekundžių jis siuntė 4 sekundžių ilgio blyksnį, matomą jūroje 21 jūrmylės atstumu. Pirmasis Nidos švyturys veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai 1944 m. besitraukiantys vokiečių kareiviai jį susprogdino. Tačiau jau 1945 m. jis buvo atstatytas, o 1953 m. – perstatytas.
Dabartinis Nidos švyturys – tai gelžbetoninis cilindro formos bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Jo aukštis - 29,3 m. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km (22 jūrmylių). Švyturys nutolęs nuo jūros apie 900 metrų ir iškilęs į 79 metrų aukštį virš jūros lygio. Nidos švyturys, kaip ir Klaipėdos, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose. Iki 2016 m. lapkričio mėnesio švyturyje veikė senoji šviesų sistema: čia buvo sumontuotos net 6 lempos, bet švietė tik viena, kuriai perdegus automatiškai užsidegdavo kita. Švyturyje buvo sumontuotas krištolo lęšis, pagamintas Ukrainos Charkovo srityje Iziumo gamykloje. Prieš atkeliaudamas į Nidą, jis pelnė apdovanojimą tarptautinėje parodoje Paryžiuje. Švyturys siuntė besisukančius šviesos blyksnius: du trumpus, vieną ilgą. Dar 1950 m. pagaminta švyturio optika buvo pasenusi, remontui reikalingų detalių bei lempų atsargų ištekliai išseko, todėl nuspręsta ją pakeisti modernesne. 2016 m. pabaigoje švyturyje buvo sumontuoti trys dideli lediniai žibintai: du iš jų skleidžia žybsinčios šviesos signalus į jūros pusę, vienas, mažesnis – į marių pusę. Naujieji švyturių žibintai dabar šviečia ryškiai balta šviesa, todėl ją lengva atskirti nuo kitų objektų skleidžiamos gelsvos šviesos. Nidos švyturys turi tik jam būdingą žybsėjimo dažnį: du trumpi 0,2 sekundės ilgio šviesos signalai su 1,2 sekundės tarpu, tuomet - 4,2 sekundės tarpas (tamsa), o bendras šviesos ir tamsos intervalas – 5,8 sekundės.
Šviesos signalus švyturys siunčia tik tamsiu paros laiku: temstant lempa automatiškai įsijungia, o švintant – išsijungia. Švyturys turi savarankišką elektros stotį, todėl šviesa sklinda ir tuomet, jei nutrūksta elektros tiekimas. Nidos švyturys – navigacinis ženklas, kuris siųsdamas baltos šviesos blyksnius, padeda laivams orientuotis jūroje.
1991 m. Nidos švyturio šventinimo proga jam suteiktas Šv. Petro, žvejų globėjo, vardas.

Vasaros sezono metu švyturys yra atidarytas lankytojams kasdien nuo 10:00 iki 19:00 val.
Bilietus galima įsigyti vietoje, švyturio kasoje.
Bilieto kaina:
5,00 Eur./ suaugusiam
3,00 Eur./ moksleiviui, studentui, senjorui
8,00 Eur./ šeimos bilietas
Daugiau tel. +370 469 52260

Juodkrantės švyturys

Ant 53 metrų aukščio Raganos kalno Juodkrantės švyturys buvo pastatytas 1953 m. Švyturio bokštas yra metalinis, keturkampis, apatinė jo dalis - ažūrinė, viršutinė - apkalta šviesiomis lentomis su apžiūros aikštele. Švyturyje įtaisytas šviečiamasis įrenginys, kurio baltos spalvos signalai (3 sekundes dega,5 sekundes nedega) yra matomi iš 18 jūrmylių (apie 33 kilometrų) atstumo. Tai paslaptingiausias Lietuvos švyturys. Tankiuose miškuose šis iš metalinių konstrukcijų pastatytas švyturys matomas iš jūros (iki jos – 900 m) ir iš šalia esančių kalvų. 19,7 m aukščio Juodkrantės švyturys tebenaudojamas kaip navigacinis įrenginys ir veikia bendroje grandinėje su kitais jūriniais Lietuvos švyturiais.
Švyturys lankymui nepritaikytas, jį galima pasiekti pėstute arba dviračiu. Iki jo veda pėsčiųjų maršrutas „Miško katedra“
 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-17