header image

Varnų gaudymas

Kuršių nerijos gyventojų maistas dažniausiai buvo žuvis. Tačiau per šaktarpį nė tos pasigauti negalėjo. Šaktarpis – tai laikas pavasarį, kada eina ledai ir rudenį kai ledas per storas laivams išplaukti ir per plonas žmogui užlipti. Galbūt šis pavadinimas kilęs iš šakių, kur tarp dviejų virbų yra skylės – pavasario ir rudens badmetis. Tad reikėjo prasimanyti kitokio maisto.
 
Varnos buvo vienas didesnių paukščių. Tačiau žvejai gaudė ne “vietines”, o praskrendančias varnas. Kiekvieną pavasarį ir rudenį šie paukščiai kurį laiką buriuojasi ties Vente ir Kuršių nerijoje. Pavasarį jie lekia iš pietvakarių Europos link Suomijos. Rudenį – traukia atgal. Iki 1943 m. valdžia aukciono būdu išnuomodavo žvejams varnų gaudymo plotus. Atsipenėjusias varnas viliodavo žuvimi, degtinėje išmirkytais grūdais ir pan. Gaudydavo tinklais. 
Varnos žinomos kaip labai gudrūs paukščiai, tad pagauti jas ne taip paprasta. Tuo užsiimdavo dažniausiai seni žvejai ir paaugliai. Pavasarį pasigaudavo varniuką ir jį užsiaugindavo viliojimui.  Atviroje tačiau nuo vėjo apsaugotoje vietoje ištempdavo tinklą ant virvės, su kuria vėliau nuleisdavo tinklą ant paukščių ir nutempdavo į iš karčių ir šakų padarytą slėptuvę. Šalia tinklo pabarstydavo lesalo ir pririšdavo varną vilioklę. Nusileidus varnų būreliui patraukdavo už virvės ir tinklas užkrisdavo ant paukščių. Tada jiems kąsdavo į sprandą ir kišdavo į maišą – greita ir švari mirtis, jokių pavojaus pėdsakų ar kraujo kvapo, juntamo kitiems paukščiams. Todėl varnų gaudytojus vadino „Krähenbeißer“ – varnų kandžiotojais. Varnas virė, sūdė ir rūkė. Per dieną į tinklus patekdavo 150-200 varnų. 
I pasaulinio karo metais Karaliaučiaus bei Klaipėdos turguje greta žuvies Kuršių nerijos gyventojai parduodavo ir nupeštas varnas su nukapotomis kojomis. Vadinamus “bulundėlius” arba „marių karvelius“ miestiečiai noriai pirko. Iki XXa. vid. varnas gaudė maistui tiek nerijos, tiek kai kurie pamario žvejai. 
Vienas buvęs Nidos žvejys, garbaus amžiaus senolis iš Vokietijos papasakojo receptą, kaip reikia varnas gaminti. Pirmiausia reikia nupešti ir išvalyti, tada įmesti į verdantį vandenį, įberti druskos, pipirų, lauro lapų ir būtinai medžio gabalą – geriausiai pušies. Mediena esą ištraukia visus nuodus ir nešvarumus iš visko prisilesusių varnų mėsos. Kita vertus, pušinė pliauska suteikianti sultiniui aromato. Tada reikia virti kelias valandas, šakute vis patikrinant pliauskos minkštumą. Ir kai jau medžio gabalas būna minkštas, pavirti dar pusvalandį, o tada jau galima valgyti. Pabandykite - gal pavyks. Ši istorija rodo, kad net ir skurde, ir nepritekliuose gyvenę žmonės jumoro jausmo neprarado.

       
Po II pasaulinio karo varnų gaudymo tradicija Kuršių nerijoje sunyko.

Istorija “Velnias padeda varnas gaudyt” iš Henrie Fuchs knygos “Kuršininkų istorijos”  
Sunkūs rūpesčiai prispaudė vieną žvejį. Jis nebežinojo, kaip reikės išmaitinti didelę šeimą. Visą savaitę ėjo į žvejybą   - veltui. Tinklai buvo tušti. Šeštadienio vakarą pavargęs ir nusiminęs grįžo namo: “Žinai, žmona, rytoj eisiu varnų gaudyt“. „Sekmadienį!“- pasibaisėjo žmona. „O ką daryt, jei namie nėra ką valgyti“, - klausė žvejys.
Auštant susirinko gaudymo įrankius ir patraukė į palvę. Kai tik žvejys paskleidė tinklą ir pririšo varną vilioklę, aplink jau skraidė varnos, bet nei viena nenutūpė ten, kur jam reikėjo. Sėdi jis savo slėptuvėje toliau ir vis dūsauja. Staiga šalia lyg iš niekur atsirado nepažįstamas žmogus ir sako jam: „Kažkodėl nesiseka tau šiandien. Aš galiu padėti, gal kartu daugiau laimės turėsim“.
Netrukus taip ir atsitiko - varnų maišas vis pilnėjo, o daugiausia jų pagavo tarp 10 ir 12 valandos, kaip tik tuo metu, kai kaime skambėjo bažnyčios varpai. Vienu metu po tinklu buvo 15 varnų. Kai žvejys po pietų pradėjo ruoštis namo, du maišai buvo pilni, o trečias puspilnis. 
„Laiminga diena tau šiandien buvo,“ – tokiais žodžiais pasitiko jį žmona. „ Einu ruoštis jas pešti“, - džiaugėsi ji.
Žvejys griebė maišus nešti į vidų ir labai išsigando pamatęs, kad jie tušti. Tada iš karto suprato, kad jo padėjėjas buvo velnias.
 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-13