Apie gyventojus

Pirmieji žmonės į Kuršių nerijos teritoriją galėjo atklysti jau senajame akmens amžiuje (VIII tūkstantmetis pr. Kr.), tačiau pastovios žmonių gyvenvietės Kuršių nerijoje įsikūrė tik IV tūkstantmetyje pr. Kr.

III tūkstantmetyje pr. Kr. (vidurinio akmens amžiaus pabaigoje) Kuršių nerijoje išplito pamario kultūra. Ji perėmė ateivių iš vidurio Europos virvelinės bei vietinės Narvos kultūrų elementus. Jų pagrindu vėliau formavosi vakarų baltai - prūsų, jotvingių, kuršių protėviai. Nerijos gyventojai ištobulino keramiką, gintaro apdirbimą, ėmė auginti ožkas ir arklius. Nerijoje pirmą kartą pradėta dirbti žemę, auginti miežius ir kviečius. Nauju verslu tapo druskos gavyba garinant jūros vandenį.
 
Kiti laikotarpiai iki XIII a. Kuršių nerijoje - dar mažai ištyrinėti. XIII a. vidurys – tai takoskyra Kuršių nerijos istorijoje. Jos praeitis prabyla kronikose, senuose dokumentuose, amžininkų užrašuose, žemėlapiuose.

XIII a. pusiasalis tampa dviejų ordinų žeme – šiaurinė dalis Livonijos su sostine Ryga ir pietinė Kryžiuočių ordino su centru Marienburge.  XIV - XVI a. dokumentuose minimi čia gyvenantys kuršiai, vokiečiai. Kuršininkai mielai parsiveždavo lietuvininkes žmonas iš ano marių kranto - taip į Kuršių neriją atėjo lietuvių kalba. Gyventojai dažnai kentėjo nuo epidemijų, bėgo nuo stichinių nelaimių. 1629 - 1635 m. daugelis nerijos kaimų ištuštėjo dėl siautėjusių švedų samdinių. Apleistas sodybas užimdavo nauji persikėlėliai iš žemyno. XVII - XVIII a. išeiviai iš Kuršo paveikė vietinių kuršių kalbą, kuri palaipsniui virto latviška naujųjų kuršių kalba. XVII a. pradžioje prasiautęs maras ištuštino nerijos kaimus, prie to prisidėjo slenkantys smėlynai.  XIX - XX a. pr. Kuršių nerijoje susiformavo savotiška trikalbė kultūra: valdiškose įstaigose kuršiai šnekėjo vokiškai, žvejyboje - kuršiškai, o bažnyčioje - lietuviškai. Nuo XIX a. pab. lietuvių kalbą palaipsniui ėmė išstumti vokiečių. Procesas paspartėjo po Pirmojo Pasaulinio karo.
 
Antrasis Pasaulinis karas iš esmės pakeitė Kuršių nerijos gyventojų tautinę sudėtį. Daugelis jų po 1944 m. rudeninės evakuacijos į savo namus nebegrįžo, didelė gyventojų dalis į Vokietiją išvyko 1958 m. Jų vietą greitai užėmė atvykėliai iš kitų Lietuvos rajonų ar net Sovietų Sąjungos.
 
Šiuo metu šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje registruota virš 5 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis čia nuolat gyvena apie 2,5 tūkst. , tačiau realus jų skaičius yra gerokai mažesnis. Dominuoja lietuviai ir tik labai nedidelę dalį (iki 1 proc.) sudaro rusų ir vokiečių tautybės asmenys.
 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-17