Rudens pradžia atneša ne tik besikeičiančius orus, bet kartu prasideda ir rudens migracijos. Aktyvių migruojančių vabzdžių yra apie 150 rūšių, iš jų drugiai – gausiausi. Kaip ir daugelio gyvūnų, drugių migracijos siejamos su sezoniniais pokyčiais. Bet kodėl drugeliai migruoja? Po daugelio metų tyrimų nustatyta, kad pagrindinė priežastis yra – aprūpinti palikuonius maistu. Daugeliui drugių reikalinga specifinė aplinka, kurios ieškodami jie gali nukeliauti toli, tam, kad surastų tinkamus augalus, ant kurių galėtų padėti kiaušinėlius. Pavyzdžiui, ilgaliežuvių sfinksų (Macroglossum stellatarum) suaugėliai vasaros pradžioje atskrenda iš Šiaurės Afrikos, sudeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritę vikšrai virsta lėliukėmis, o iš šių išsirita suaugę drugiai sfinksai. Rudeninė šių drugių karta pradeda kelionę atgal į Afriką. Nežinia, kiek drugių, užaugusių Lietuvoje, pasiekia Afrikos žemyną. O ją pasiekusieji ten sudės kiaušinėlius, iš kurių išsivystę drugiai vasaros pradžioje vėl pasieks Lietuvą.
Ilgaliežuvis sfinksas (nuotrauka M. Mačiaus)
Nustatyta, kad dieniniai drugiai migruodami per dieną gali nukeliauti apie 20 km, o per migracijos laiką – 400 km. Drugiai migrantai yra skirstomi į 4 grupes: nereguliarūs migrantai – užklydėliai; reguliarūs migrantai, arealo fluktuacijos zonos drugiai – atklydėliai bei drugiai, papildantys vietines populiacijas – atskridėliai. Ištirti drugių migraciją nėra paprasta. Siekiant nustatyti drugio skridimo atstumus, kryptis ir kitus rodmenis jis gali būti žymimas radioaktyviais izotopais, įvairių spalvų priklijuojamomis etiketėmis, taip pat nudažant sparnelius iš apačios.
Vasaros pradžioje galime išvysti baltukus, kiek vėliau admirolus, usninukus. Sulaukę palankių vėjų, maždaug 45 km/val. greičiu jie patraukia į šiltuosius kraštus ir įveikia apie 15 tūkst. km atstumą. Mokslininkų teigimu, šie drugiai kelionėje pereina visą vystymosi ciklą. Kol pasiekia savo tikslą ir grįžta atgal, pasikeičia šešios jų kartos.
netgi retesni drugiai, primenantys mažučius paukštelius kolibrius. Tai - ilgaliežuviai sfinksai (Macroglossum stellatarum). Beje, angliškas jų pavadinimas Hummingbird Hawk moth ir yra "kolibrinis sfinksas".
Šio vabzdžio tėvai vasaros pradžioje atskrido iš Šiaurės Afrikos, sudėjo kiaušinėlius, iš kurių išsiritę vikšrai virto lėliukėmis, o iš šių išsirito suaugę drugiai sfinksai. Ši rudens karta pradeda kelionę atgal į Afriką. Nežinia, kiek drugių, užaugusių Lietuvoje, pasieks Afrikos žemyną. O ją pasiekusieji ten sudės kiaušinėlius, iš kurių išsivystę drugiai vasaros pradžioje vėl pasieks Lietuvą.
Tad vasarai pasibaigus drugių kelionės tikslai nukreipti pietų pusėn!
Kol virsta skraidančia būtybe, drugys praeina kelias vystymosi stadijas: kiaušinėlio, vikšro, lėliukės ir galiausiai iš lėliukės išsirita drugys. Kurioje stadijoje drugys žiemoja, priklauso nuo jo rūšies.
Citrinukas (Gonepteryx rhamni) žiemoja drugio stadijoje ir pasirodo vos orui atšilus. Tai ne tik pirmasis pavasarinis drugys, bet ir ilgiausiai gyvenantis drugys Lietuvoje. Šie drugiai, išsiritę liepos pradžioje, skraido iki rudens, tada peržiemoja (įlindę į kokias nors užuovėjas) ir, pabudę pavasarį, gyvena iki birželio mėn. Drugio stadijoje žiemoja ir dilgėlinukas (Aglais urticae). Atšilus orams jis skraido iki gegužės mėn. Peržiemojęs Šeirys (Nymphalis antiopa) dažnai pasirodo kai dar būna sniego. Ugninis auksinukas (Heodes virgaurea) skraido aikštelėse, kur gausiai žydi čiobreliai. Rudeniop šie drugiai sudededa kiaušinėlius, kurie ir peržiemoja, o pavasarį, kai jau gerokai įšyla, išsirita vikšriukai. Ugniniams auksinukams giminingas juodataškis melsvys (Maculinea arion) žiemą praleidžia skruzdėlyne. Vasarą vikšrai gyvena ant čiobrelių ir jais maitinasi. Paaugę vikšrai išskiria skruzdėms viliojančiai kvepiantį skystį, todėl rudeniop skruzdės juos susineša į skruzdėlyną, kur jie baigia vystytis misdami skruzdžių perais. Dirvinis melsvys (Polyommatus icarus) vienas iš dažniausiai Lietuvoje sutinkamų melsvių. Šis drugys žiemoja vikšro stadijoje. Vikšrai aktyvūs tampa balandį ar ankstyvą gegužį. Jie maitinasi grauždami pievų augalus. Kai kurie drugiai gyvena tolimose šalyse ir į Lietuvą atskrenda tik retkarčiais. Vienas iš jų – oleandrinis sfinksas (Daphnis nerii). Į Pabaltijį šie drugiai užklysta iš Viduržemio jūros regiono ar Afrikos.
Taigi, atėjus pavasariui ir vis labiau šylant orams, pasidairykite po žiemos miego prabudusių drugių. Tikrai turėtumėt pamatyti plevenančius margaspalvius sparnelius!
Dirvinis melsvys (nuotrauka E. Duderio)
Drugius matome daug kur – miškuose, pievose, sodo darželiuose ant žydinčių gėlių, tačiau atidžiau pažvelgę į drugelius galime matyti, kad tie miškuose ir soduose besilankantys drugiai nėra vienodi, kartais net labai skirtingi. Dauguma drugių yra sėslūs ir mes norėdami surasti kokį nors lokaliai paplitusį drugį, turime ieškoti vietos, kuri būtų tinkama jam gyventi. Dažniausiai drugius išvysime ten, kur auga jų vikšrų mitybiniai augalai.
Kaip ir pajūrio kopos – jos nėra vienodos. Yra pustomų kopų, kur auga šiai buveinei būdingas augalas ar pilkosios kopos – su visai kita žoline augalija. Ir vienose, ir kitose kopose gyvena skirtingi drugiai. Pajūrio miškai – pušynai ar sengirės su savo įvairove taip pat skiriasi. Kuršių nerijoje nemažus plotus užima ir alksnynai, vietomis augantys beržynai. Visa ši specifinė įvairovė sukuria buveines, tik pajūryje randamų, retų ar įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, drugių rūšims.
Paskutinė atnaujinimo data: 2022-03-14
