Varliagyviai

Skirtingose Kuršių nerijos buveinėse galima pamatyti ar išgirsti 9 rūšių varliagyvius.

Pelkėtose balose, vietomis telkšančiose Kuršių marių pakrantėje gyvena paprastasis tritonas (Triturus vulgaris). Tai patys primityviausi varliagyviai. Šie gyvūnai turi įdomią savybę atgauti nukąstas kūno dalis: uodegą, kojas, net akis. Vakare, einant pasivaikščioti, netoli lapuočių miškų galima pamatyti pievinę varlę (Rana temporaria). Šios gana stambios varlės gyvena sausumoje, tačiau pavasarį susirenka į balas neršti. Nerijoje jų padaugėja lietingais metais. 

Neršto metu nerijos balutėse galite pastebėti mėlynas smailiasnukių varlių (R. arvalis) patinų nugaras. Pasibaigus nerštui jos tampa rudos ir sunkiai pastebimos. Marių pakrantėse sutinkamos ryškiai žalios ežerinės varlės (R. ridibunda). Tai vienas stambiausių Lietuvos varliagyvių. Panašiose vietose gyvena ir kūdrinė varlė (R. esculenta). Ji neršia tik tuomet, kai vandens temperatūra pakyla iki 20°C ribos. 

Sausesnėse vietose galima sutikti paprastąją rupūžę (Bufo bufo), kuri bijo saulės šviesos, medžioja vakarais ir naktimis. Rupūžės, skirtingai nuo varlių, ypač žaliųjų, negaudo skraidančių ore vabzdžių, bet ropinėdamos medžioja sliekus, vikšrus, vabalus ir kt. Keletą kartų nerijoje pastebėta žalioji rupūžė (B. viridis). 

Paprastoji rupūžė (nuotrauka G. Gražulevičiaus)

Nežiūrint į tai, kad gyvenimo sąlygos varliagyviams Kuršių nerijoje nėra palankios, tačiau kai kurių rūšių netgi gausu. Nendrinių rupūžių (B. calamita), įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, nacionaliniame parke sutinkame labai daug. Jos gyvena smėlingose dirvose. Medžioti išeina prietemoje. Nešokuoja, laksto vikriai. Tūkstančiai jų buožgalvių išsiperi palvės ežeriukuose. Mažos rupūžiukės keliauja į Kuršių marių pakrantę, apsigyvena pakrančių nendrynuose. Pažinti jas nėra sunku - žalsvos nugaros fone gerai matoma geltona išilginė juostelė. 

Baigiantis pavasariui, drėgnose vietose galima pastebėti česnakę (Pelobatus fuscus). Tai atskiros varliagyvių šeimos atstovė. Jos kūnas išrašytas stambiomis žalsvai pilkomis dėmėmis, todėl česnakė lengvai pasislepia skurdžioje nerijos augalijoje. Tai paslaptingas gyvūnas, nes vaikšto (ne šokinėja) tik sutemose, ieškodama maisto. Ryto aušros išgąsdintos česnakės visai dienai gilokai įsikasa į smėlį, kur joms nėra pavojaus apdžiūti. Medžioja vabzdžius ir kirmėles. 

Norint išlaikyti esamą varliagyvių įvairovę, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas didžiausia varliagyvių įvairove ir didžiausiu tankumu pasižyminčioms vietovėms. Tai Parnidžio kraštovaizdžio draustinio pajūrio palvė. Čia nedidelėse balose ir pelkutėse neršia 5 rūšių varliagyviai, tame tarpe nendrinės rupūžės ir česnakės. Šios nerštavietės prarandamos kai jos užauga krūmais.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-13