Agilos kopa

Agilos kopa yra geomorfologinis gamtos paminklas. Ši kopa, kurios aukštis 53,1m, paskelbta saugomu gamtos paminklu 1995m. ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1578). Ji yra Neringos sav., Neringos m., Kretingos miškų urėdijos Juodkrantės g-jos (89, 91, 93, 94 kv.) teritorijoje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Naglių gamtiniame rezervate, kurio plotas 1669,01 ha. 

Agilos kopa arba Naglių kopa, smėlio kalva Kuršių nerijoje bei vienas didžiausių smėlio masyvų. Agilos kopa pradėjo formuotis 16 amžiuje. Agilos kopos vietoje prieš 150m dar stovėjo gyvenamieji namai, čia buvęs Naglių kaimas. Jo gyventojams diena iš dienos teko kovoti su slenkančiu ir pustomu smėliu. Sustabdyti smėlį ir apsaugoti savo namus bandė net 7 gyventojų kartos, tačiau pastangos buvo bevaisės, smėlio kalnai šalia trobesių susikaupdavo tokie dideli, kad neidavo ne tik pareiti , bet ir gyventi būdavo neįmanoma. Galiausiai vietiniai prieš gamtą nusprendė nebekovoti. Vieni persikėlė į Nidos šiaurę įkūrė Purvynės gyvenvietę, kiti ryžosi apsigyventi dar toliau – apsistojo Preiloje ir Pervalkoje. Pustomas kaimas buvo apleistas. Yra palaidotos net 4 Naglių kaimo vietos. Nuo 1675m. kaimas į pietus pasislinko 7 kartus.

Nuo 21 a. pradžios Agilos kopos reljefas kinta. Per 2003–2015 laikotarpį jos aukštis sumažėjo 5,5–8 metrais. Kopos rytinio šlaito pokyčiai rodo masyvo slinkimą į Kuršių marias. Manoma, Agilos kopos slinkimą labiausiai skatina stiprūs vyraujantys vakarų vėjai. Nuo Agilos kopos atsiveria vaizdas į Kuršių marias, Naglių, Lydumo ir Žirgų ragus, Naglių įlanką.

Per Agilos kopą vedantis Naglių gamtinio mokomasis pažintinis takas yra vienas labiausiai lankomų objektų Kuršių nerijoje. Pažintinio tako pradžia – automobilių stovėjimo aikštelė kelio Smiltynė–Nida 31-ajame kilometre. Takas, kuris kerta skersai Kuršių neriją ties Agilos kopa (Naglių gamtiniame rezervate) atspindi visus svarbiausius kraštovaizdžio tipus, kurie formuoja Kuršių nerijos vertingąsias savybes: paplūdimys su jo apsauginiu kopagūbriu, mišku apaugusi kupstynė (palvė), žoline augmenija apaugusios (pilkosios) kopos ir atviras pustomas (baltąsias) kopas. Šie gamtiniai kompleksai formuoja ypač estetiškus kraštovaizdžius, kurių pažinimas yra pagrindinis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų tikslas. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-31