Garnių kalno kraštovaizdžio draustinis

Garnių kalno kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti ypatingą mokslinę vertę turinčias Juodkrantės apylinkes su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, raiškiu Avinkalnio kyšuliu (ragu), lygumine pajūrio ir padrėkusia pamario palve, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis.
 
Garnių kalno kraštovaizdžio draustinio plotas – 250,09 ha. Šis draustinis įsiterpęs tarp Juodkrantės rekreacinės zonos ir Naglių gamtos rezervato.
 
Avių kalno arba Avikalnio pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. Anuomet, žvelgiant nuo Kuršių marių pusės, kalno kontūras buvo panašus į avies galvą. Kita versija susijusi su garsų asimiliacija ir vertimu, kai iš vokiško kalno pavadinimo Schapen (Berg) (1796 m. žemėlapyje), ilgainiui pavadinimas pakito į Schafen (Berg), kas vokiečių kalboje reiškia Avis. Treti tiki, jog ant šio smėlio kalno ganėsi avys. Ant Aviklanio viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios matyti Avikalnio rago palvės kompleksas bei viena gražiausių Kuršių nerijos panoramų – slėnis, Pilkosios (Mirusios) kopos Naglių gamtos rezervate, Juodkrantės sengirės fragmentai. Avikalnį lengviausiai pasieksite automobiliu, važiuodami nuo Klaipėdos pusės 23-ajame kelio Klaipėda-Nida kilometre, dešinėje kelio pusėje.
 
Garnių kalno kraštovaizdžio draustinyje sutinkami šie Lietuvos Raudonosios knygos atstovai: sketsakalis (Falco subbuteo), uldukas (Columba oenas L.), ūdra (Lutra lutra L.), šermuonėlis (Mustella erminea).

Draustinyje įsikūrusi didžiausia Lietuvoje pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija, kurią galite stebėti įrengtoje apžvalgos aikštelėje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-05